Istorija apie lašišų užveisimą Jemene. Šalyje, kuri dėl stereotipų laikoma tam visiškai netinkama. Filmas tuos stereotipus laužo, tačiau pasakos bruožai filmą perkelia į fantastikos žanro kategoriją. o tai mano žanras. Ach... Nepaprastai gražus filmas. Dievinu Ewan‘ą McCgregorą. Jo vaidyba tiesiog neįtikėtina, jo sukurtas veikėjas tiesiog nuoširdumo ir švelnumo pilnas. Jis nesugadintas, nors pradžioje ir gali kilti toks įspūdis. Jis toks vaikiškas, jam taip trūksta meilės. O Emily Blunt jam taip puikiai tinka. Negalėjau žiūrėti kritiškai. Tiesiog išskydau prieš tą didįjį ekraną kino salėje. Tiesiog gėrėjausi istorija, kuri nėra nei banali, nei nuvalkiota. Ji tokia nuoširdi... tai pagrindinis žodis, ją apibūdinantis. Daugiau nieko nereikia. Filmas pilnas idėjų. Jis toks paprastas, kad nejučia pradedi veikėjams linkėti geros pabaigos. Net kai ateina akimirka, kai atrodo viskas baigta, pagrindinio veikėjo žodžiai – „Reikia tikėti“ viską sugrąžina. Vertas, nes filmas pilnas tikėjimo, vizijos, lengvos ir nuoširdžios meilės, pasiaukojimo, truputį ašarų ir nesėkmių, truputį blogio ir daug daug gėrio. Visiškai neįmanomas praleisti. Rekomenduojama paskaityti Paul Torday romaną. Nepraleisti ir kitų režisieriaus Lasse Hallström filmų „What's Eating Gilbert Grape" (1993), „The Cider House Rules" (1999), „Hachi: A Dog's Tale" (2009). | |
0 Comments
Leave a Reply. |
Kategorijos
All
Archyvai
March 2015
|