Sakiau, kad šį filmą žiūrėsiu švęsdama, kad šv. Valentino diena pagaliau baigėsi, tačiau pats tokio filmo pasirinkimas jau savaime yra patvirtinimas, kad tos romantikos širdis ilgisi. Jos norėtųsi ne tik pasitaikius kokiai iš Vakarų atėjusiai šventei, bet ir paprastomis dienomis. Dar vienas senas filmas, lyg ir mano kartos, bet norėčiau vadinti jį savo tėvų kartos filmu, nes tas epitetas talpina savyje tikrumą, nuoširdumą, kokybę, nostalgiją ir kitokį požiūrį. Nesakau, kad šiuolaikiniuose filmuose viso to negalima rasti, bet senieji filmai lyg klasika - patikrinti ir išjausti. Šio filmo pavadinimo lietuviškas vertimas, nors ir keista, man patinka labiau nei angliškas - Saldus lapkritis. Toks pavadinimas asocijuojasi su atostogomis, nors Lietuvoje lapkritį atostogos ir ne tokios malonios ar tuo labiau ilgos. Vis dėl to, saldus lapkritis žada kažkokią paslaptį ir pažiūrėjus filmą tas paslapties jausmas išlieka. Tas malonu. Filmo istorija įdomi tuo, jog pagrindinė veikėja Sara pasirinkusi vyrą, nusprendžia su juo praleisti vieną mėnesį. Nelsonas yra lapkričio vyras. Meilės istorija rutuliojasi neįprastai, bet gana įdomiai ir pabaiga, nors ir liūdnoka, bet reali. Pats romantikos jausmas taip pat yra, jei būčiau filmą žiūrėjusi jo sukūrimo laiku, būčiau sakiusi, kad „A Walk to Remember“ (2002) ne toks ir geras. Rekomenduojama. | |
0 Comments
|
Kategorijos
All
Archyvai
March 2015
|