Su režisieriaus Terry Gilliam kūryba esu ne itin susipažinusi. Išgirdusi jo pavardę nebūčiau sugalvojusi nei vieno kūrinio, bet tai tik mano kinomaniško išsilavinimo spragos. Iš dviejų jo matytų filmų „The Imaginarium of Doctor Parnassus“ (2009) ir „The Brothers Grimm“ (2005) būtų galima susidaryti nuomonę, jog jo filmai pasižymi pasakų motyvais, kurie persipina su simbolinę prasmę turinčiais aplinkos objektais, pagrindiniai veikėjai dažnai kelia tikėjimo ir pasaulio pažinimo klausimus, į kuriuos atsakyti tenka žiūrovui. Naujausią Terry Gilliam darbą galima būtų laikyti geriausiu ligi šiol. Qohen Leth (akt. Christoph Waltz) - mokslininkas, bandantis išspręsti nulinę teoremą ir įrodyti, kad visata neturi prasmės. Visą gyvenimą dedikavęs šiam vieninteliam tikslui, jis pamiršta gyvenimo teikiamus malonumus. Belaukdamas vienintelio skambučio, turinčio pakeisti jo gyvenimą, jis praleidžia pro akis įvairias galimybes ir progas. Net meilė nusprendžia jo nebelaukti. Nulinė teorema teigia, kad niekas yra viskas, kad prasmės nėra ir viskas tėra vienas kitą sekančių atsitiktinumų virtinė. Ši teorija yra filmo atraminis taškas - Qohen'as bando ją įrodyti, tačiau visa aplinka tam priešinasi. Filmo mizanscena detalizuota ir pilna simbolių, kaip ir ankstesniuose režisieriaus kūriniuose. Paprasčiausios aprangos ir asmens kultūros detalės verčia sieti filmo veiksmą su dabartiniu gyvenimo stiliumi, nors filmo istorija futuristinė. Po filmo lieka begalybė klausimų - Kas mes? Ko siekiame ir kokia mūsų gyvenimo ir visos visatos egzistavimo prasmė? Ar ji apskritai egzistuoja? Klausimai amžini ir retoriniai, paliekami atsakyti žiūrovui, kuriam pamažu iškyla dvi galimos atsakymo teorijos. 1) Pasaulis yra toks, kokį sukuriame kiekvienas savo mintyse, t.y. kiekvienas turime savo pasaulio įvaizdį. 2) Viskas aplinkui tėra iliuzija ir nieko dėl to nebepakeisime. Abi idėjos keistokos ir neįrodomos, tad renkamės patys, o dėl pasirinkimo tenka didelė atsakomybė, nes pasirinktas požiūris lems tolesnį gyvenimo kelią. | Filmas rekomenduotinas protiniams mazochistams, kuriems mąstymas ir aplinkos analizė, nors ir kankinanti, bet būtinybė. Galite pasižiūrėti ir kitus Terry Gilliam filmus - „Brazil“ (1985); „Twelve Monkeys“ (1995). Filme pasirodo puikūs aktoriai - Matt Damon, Tilda Swinton, Christoph Waltz. Mano atradimas: režisieriaus gimtadienis tą pačią dieną, kaip mano tėčio, gal dėl to filmai tokie artimi savo turiniu. |
0 Comments
|
Kategorijos
All
Archyvai
March 2015
|