Sekmadienio pusryčiams kiek lengvesnis filmas. Vėlgi romantinis, bet jau sakykit, ką norit. Žiūriu viską, viską ir aprašinėju, tik niekaip negaliu prisiminti, kodėl pasirinkau šį filmą. Gal dėl to, kad pavadinimas priminė kitą komediją „Death at a Funeral“ (2010) ir tikėjausi kažko linksmo, o gal dėl to, kad dėl „Notting Hill“ (1999) nostalgijos norėjosi vėl pasižiūrėti ką nors iš Hugh Grant filmografijos. Kiekvienas aktorius, režisierius, net ir scenaristas laikui bėgant atranda savo sritį, savo mėgstamiausią temą, sau tinkamiausią veikėją ir tada pasikeisti žiūrovų akyse neįmanoma ir finansiškai nenaudinga. Kadangi Hugh Grant kine žinome, kaip neapsisprendusį meilėje viengungį, paskutinę minutę, suprantantį savo jausmus, tad ir šiame filme nieko naujo nepasirodo. Ir visgi, gal taip teigti negalėčiau, kadangi chronologiškai šis filmas buvo sukurtas anksčiau, tad aktoriaus įvaizdis nuo jo ir pradėjo formuotis. Tai „Notting Hill'e“ veikėjas jau buvo pažįstamas. Keturios vestuvės ir laidotuvės vienišų draugų kompanijai galiausiai baigiasi tik vestuvėmis, morenginės vestuvinės suknelės ir graži atsisveikinimo kalba - filmas puikiai tiko pusryčiams, bet pietums arba antriesiems pusryčiams norėtųsi ko nors sotesnio. | |
0 Comments
|
Kategorijos
All
Archyvai
March 2015
|