Nepaprasti tie, kurie laiko savo paprastais. Koks paradoksas! Mano mėgstamiausiame filme ištariami žodžiai: „Net ir mažiausias gali pakeisti istoriją.“ Bėgant laikui ir patiriant vis naujų gyvenimo išbandymų, supratau, kad būtent tokie žmonės ir keičia upės tėkmę. Šis filmas turėjo nutraukti mano tylą. Buvau taip sujaudinta, kad įkvėpimas atėjo savaime ir pradėjau vėl rašyti. Kino pasaulis mane tuo ir žavi, kad tai lyg neišsiamas pasakų šaltinis. Ir vienos pasakos kartais yra labai realios realių žmonių istorijos, kurios moko labiau nei išgalvoti veikėjai. Pastebėti detales aplinkoje ir žodžiuose. Atrasti būdą išspręsti neįmanomą. To imasi Alanas Tiuringas (akt. Benedict Cumberbatch) - XX a. kompiuterių mokslo genijus, žmogus, kurio indėlis II-ojo pasaulinio karo baigčiai nebuvo žinomas ilgus 50 metų ir kuris tik po mirties pamažu atgauna pelnytą šlovę. Aktoriaus vaidyba įsijaučiant į nelaimingai susiklosčiusią istoriją nuostabi. Ypatinga paskutinioji scena, kai Alanas pratrūksta raudoti emocijomis. Nors sausas filmo mokslinis pagrindas filmą artina prie dokumentinio žanro, aktorių vaidyba primena, kad mokslininkai taip pat žmonės. Benedict'as Cumberbatch'as, kurį spėjau pamėgti po televijos serialo „Sherlock“ (2010) ir jo pasirodymo "Hobbit'o" trilogijoje, šiame filme dar labiau sustiprina savo talento įspūdį, jis kuria gyvą personažą, kurio istorija mus graudina ir verčia piktintis tuometinės visuomenės bukumu. Tačiau piktindamiesi mes nepamirštame, kad savuoju laikmečiu taip pat dažnai smerkiame kitaip mąstančius ir kažin ar taip elgdamiesi psichologiškai jų nekastruojame. | Alanas pietums nevalgo sumuštinių ir nesupranta juokų, jis atsidavęs savo gyvenimo misijai. Kariauti dar niekada neatrodė taip paprasta, kaip spręsti kryžiažodį. Tad pritardama Alanui tegalėčiau pasakyti, kad mes niekada pilnai nesuprasime, kaip svarbu yra tai, ką kuriame dabar. Rekomenduojama. |
0 Comments
|
Kategorijos
All
Archyvai
March 2015
|